Gruodžio 10 dieną popiežius Pranciškus audiencijoje Vatikane priėmė Italų teisininkų katalikų sąjungos narius, kurie šiomis dienomis dalyvauja konferencijoje „Paskutinieji. Silpnųjų teisinė apsauga“. „Ši tema man labai svarbi“, – sakė audiencijos dalyviams Šventasis Tėvas, primindamas girdėtą posakį, kad „silpnųjų teisės nėra silpnos teisės“.
Popiežius prisiminė savo neseną kelionę į Kiprą ir Graikiją, apsilankymą pabėgėlių stovykloje Lesbo saloje, kurioje pabrėžė, kad asmens orumo apsauga turi būti svarbiau už viską. Tuo pat metu, anot popiežiaus, turime konstatuoti, kad visuotinė pagarba asmens orumui dar labai tolimas tikslas, kad įvairiais būdais – piktnaudžiavimu, prievarta, apsileidimu, nesirūpinimu – toliau skleidžiame atskirties kultūrą.
„Jūsų, kaip teisininkų katalikų, yra prašoma prisidėti prie krypties pakeitimo, pagal savo kompetencijas skatinti sąmoningumą ir atsakomybės jausmą. Nes ir paskutinieji, neginamieji, silpnieji turi teises, kurios turi būti gerbiamos, o ne trypiamos. Tai yra iš mūsų tikėjimo gimstanti paskata“, – sakė popiežius.
Jis priminė Izaijo žodžius apie Dievo tarną: „Jis tikrą neš teisingumą. Nepails ir nevilčiai nepasiduos, teisingumą kurdamas žemėje“ (Iz 42, 3–4). Mesijas, apie kurį kalbėjo pranašai, rūpinasi teisingumu. Savo žemiškojoje misijoje Jėzus Kristus kreipėsi į paskutiniuosius, gydydamas ir skelbdamas gerąją Dievo karalystės naujieną.
Pasak popiežiaus, teisininkams katalikams kaip niekada anksčiau reikia teigti, kad silpniausieji turi teises, ir jas ginti tokioje socialinėje ir ekonominėje sistemoje, kuri nuduoda, jog įtraukia visus, bet iš tiesų sistemingai atskiria neturinčius balso. Dirbančiųjų, migrantų, ligonių, negimusių vaikų, gyvenimo saulėlydį pasiekusių asmenų, vargingiausiųjų teisių vis dažniau nepaisoma arba jos neigiamos. Atrodo, kad tas, kuris neleidžia pinigų ir nieko nevartoja, nieko nevertas. Tačiau neigti pamatines teises, teisę į orų gyvenimą, į fizinę, psichologinę ir dvasinę globą, į teisingą atlygį reiškia neigti patį žmogaus orumą. Ir priešingai, ginti silpniausius, konkrečiai užtikrinti jų teises yra tai, kas mus daro žmogiškomis būtybėmis. Kitaip įsivyrautų stipriausiojo įstatymas ir kitų užgožimas. Asmenų teisių pripažinimas neturi virsti vyriausybės malone. Teisininkai katalikai neprašo paslaugos, o pabrėžia teises, kurios kyla iš paties žmogaus orumo pripažinimo. Tai darydami teisininkai katalikai – advokatai, teisėjai, konsultantai – prisideda prie žmogiškos brolybės, kad kiekviename asmenyje įspaustas Dievo atvaizdas nebūtų iškraipytas. (RK / Vatican News)
